- trumpikės
- trumpìkės sf. pl. (2) DŽ, NdŽ 1. KlK32,42 trumpos apatinės vyriškos kelnaitės: Nusirengiu ir, likęs vienomis trumpikėmis, persiverčiu per galvą V.Bub. 2. trumpos vaikiškos viršutinės kelnaitės: Vaikas kraipydamasis į šalis apžiūrinėja trumpikių šonuose įsiūtas baltas sagutes rš. Jeigu per skubėjimą man susinarpliodavo trumpikių petnešos ir aš nebepajėgdavau išsinerti iš kelnių, – šaukdavau senelę rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.